Saulės įtaka mūsų organizmui ir odai
Daug kalbame apie saulės žalą, bet juk saulė yra gyvybės šaltinis ir be saulės ir žemė nesisuktų? Be abejonės, reikia elgtis atsargiai ir atsakingai, tačiau noriu pasidalinti keliais išgirstais akcentais, kodėl mums būtinai reikia saulės (ne tik vasarą) ir kaip maksimaliai gauti naudą.
Vitaminas D yra svarbus mūsų kaulams, kraujo ląstelėms, imuninei sistemai, o jo deficitas yra susijęs su tam tikrų ligų susirgimo rizika. Jį galime gauti iš maisto (riebios žuvys, kiaušinių tryniai), papildų arba iš saulės spinduliuotės. Tiesa ta, kad mūsų geografinėje platumoje iš saulės spindulių vitamino D susirinkti galime tik gegužės - rugpjūčio mėnesiais, tad visą kitą metų laiką jo pasipildyti reikėtų iš kitų šaltinių (mityba + papildai).
Išnaudokite vasaros laiką natūraliai vitamino D sintezei, kuomet vitaminas D gaminamas iš cholesterolios esančio odoje, kai jį veikia saulė. Kiek laiko reikia išbūti saulės apšvitoje, kad pasigamintų reikiama dozę vitamino D priklauso nuo jūsų odos atspalvio, amžiaus ir sveikatos istorijos ir gyvenamosios vietos, tačiau paskaičiuota, kad vidutiniškai pakanka 13 minučių praleisti saulėje atidengus 25% kūno ploto (veido visiškai nebūtina, atidenkite kitas kūno vietas).
Yra labai mažai įrodymų, kad kremas nuo saulės sumažina vitamino D koncentraciją, tad tai nėra argumentas jo nenaudojimui, stipriai rekomenduojame SPF kremus naudoti nuolat, ypač veidui.
Saulės šviesa skatina ne tik vitamino D gamybą, bet veikia ir daugelį kitų organizmo procesų bei atsakinga už kitų medžiagų, tokių kaip endorfinai, dopaminas, seratoninas, melatoninas, sirtuinas ir t.t. sintėzę, tad visai nenuostabu, kad vos išlindus saulei, pagerėja nuotaika ir mūsų dienos tampa lengvesnės ir linksmesnės. Nors saulės spinduliai slopina imuninę sistemą, tačiau reguliarus nedidelis kiekis UV šviesos gali palengvinti egzemos, psoriazės, vitiligo simptomus, taip pat, yra įrodyta, kad UVA IR UVB šviesa naikina mieles, kurios auga ant seborėjiniu dermatitu sergančių žmonių odos.
Saulės šviesa turi reikšmingą vaidmenį mūsų cirkadiniam ritmui, miego kokybei, todėl labai svarbu gauti dienos šviesos per mūsų akių tinklainę vos tik atsibudus arba iki 10val ryto, kad organizmas pabustų, sužadintų fiziologinius procesus, hormonus ir taptų aktyvus. Vis dėl to, saulės UV spinduliuotė yra pagrindinis odos fotosenėjimo veiksnys ir gali sukelia apie 80% matomų pokyčių susijusių su odos senėjimu (raukšlės, pigmentinės dėmės, odos elastingumo praradimas).
Griežtą NE sakom soliariumams, nes jie skleidžia net 12 kartų daugiau UVA spinduliuotės nei natūrali šviesa ir net VIENAS SEANSAS soliariume gali padidinti riziką susirgti plokščialąsteliniu odos vėžiu 67%. Soliariumų lankymas iki 35 metų - 60% didesnė tikimybė susirgti melanoma - sunkiausia forma. Tačiau, jei mėgavotės saule be saiko ar jau pastebėjote pirmuosius pokyčius odoje, dar ne laikas numoti ranka ir pasakyti - ai, jau viskas, prisideginau, nieko nebepakeisiu. Netiesa! Ką galite padaryti, tai naudoti anktioksidantus (tiek valgyti, tiek tepti), nes moksliniai tyrimai yra įrodę, kad - Polifenoliai sumažina neigiamą saulės spinduliuotės poveikį ir turi potencialą užkirsti kelią odos ligoms susijusioms su fotosenėjimu.
Ką naudoti? Antioksidantus ir vitaminus (ypač vit.C ir E), kurkuminas, kofermentas Q, lipoinė rūgštis, resveratrolis ir kitus polifenolius.
Seminaras organizuotas Medexy komandos, pranešimą skaitė visuomenės sveikatos specialistė Brigita Bikaitė, 28.06.2023
